Dar nepaniro

lapkričio 27, 2016
23475658403_25693574cf_k

 

Dar nepaniro

drumzlinas vanduo lėtai užlieja miestą nuo vandens
apsunksta gatvės jos prisipildo bet išties lieka tuštesnės
nei buvo

kur ne kur gali matyti kaip plaukia daikteliai
dar nepaniro čia lėlės ranka dar nepaniro čia klavesinas
ir skamba oi skamba paskutinė sonata ir mažyčiai plastiko
pirščiukai paskutinįsyk susigniaužia į kumštį

šis vanduo galiausiai pasiekia visus va jau sudrėko tavo kojinė
ir mažytis lašelis lyg vabaliukas kopia koja aukštyn kutena šlaunį
ir po savęs palikęs purviną šliūžę nusibaigia dešinėje kelnių
kišenėje bet palauk ar prisimeni ką joje nešiojiesi

iš telefono ima rūkti dūmai norisi prakeikti vandenį
juk viskas ką turėjai buvo dešinėje kelnių kišenėje
tavo užrašai tavo tėvų nuotraukos tavo feisbukas
tavo padorios merginos nepadorios nuotraukos
tavo keksiukų nuotraukos tavo slapti maršrutai

dabar nusiramink nors kalbėti aš nesustosiu

tu gali žiūrėti į kalnus tolumoje ir bandyti nuspėti
kas pasislėpęs juose tau signalizuoja veidrodžiu

tu gali žiūrėti į praskrendančius lėktuvus ir jiems
mojuoti didžiule balta paklode

tu gali žiūrėti į savo rankas ir skaityti ženklus kurie
per šimtmečius susiformavo ant odos

kad ir ką nuspręsi
prieš tai turėsi priimti paprastą
bet amžinai tave įkalinsiantį sprendimą

arba tu krenti į tą drumzliną vandenį ir jame godžiai prigeri
į visas gerkles į nosies ertmę į plaučius ir į skrandį
kol pats tampi vis purvinesnis kaip tas vanduo
o drumzlės tavyje galbūt tampa gyvybe

arba tu sėdi ant šito stogo užsimerkęs viską pamiršęs
nejauti kaip aplink į tave panašūs dvesia ir dvokia
tu sėdi su savo sušiktomis lūpomis tu šypsaisi jomis
ir toje prakilnybėje miršti iš troškulio

 

Arnas Aleksandravičius, 2016-11-22

 

Nepraleiskite tekstų, sekite naujienas Facebook’e:

 

Dalintis galima čia:

No Comments

Leave a Reply